- klaikinėti
- klaikinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. BŽ35, klaĩkinėti, -ėja, -ėjo Als, Slnt, Ms vaikštinėti be tikslo: Klaĩkinėju, nežinodamas kur eiti, kaip avis kad galvosūkį gauna, paklaikusi viena eina J. Ana klaĩkinė[ja], kad nesuvokia avies J. Kame tu klaikinė́ji, ar numie tako nežinai? Skd. O čia kaip dūšia be vietos: klaikinė́ja klaikinė́ja išsiskėtęs Tj. Ir klaikinės čia kai klaika koks – darbo imkis! Vvr. Kur dabar klaĩkinėji vienas po girią? Up. Ko čia klaikinėji po laukus? Krt. Prikelia anksti, i klaikinėk po gryčią Upt. Naktimis ji keliasi iš miego ir klaikinėja po namą rš. | prk.: Jis nerūpestingai leido mintims laisvai klaikinėti, netelkdamas jų nei ties kuo rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.